- strelčius
- ×strel̃čius sm. (2) OZ52, J žr. strielčius 2: Strelčius tujau šavo į tą paukštį BsPII9. An atein strelčelis, an ateina strelčiukelis Tvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
strelčius
Look at other dictionaries:
mantus — 1 mantùs, ì adj. (4) 1. SD187, Rš patogus: Pirkai važelį labai nemantų: priekis aukštas, sėdynė žema Vdš. Šitie rūbai man labai mañtūs Slk. Minkštas krėslas mantus sėdėt Dglš. mantù n. Plš: Aje, kap čia nemantu sėdėt, kiba pastaisom maišę… … Dictionary of the Lithuanian Language
strielčius — ×striẽlčius (brus. cтpэлeц) sm. (2) 1. Lex154, Q467, R80, MŽ105, K, KI93, KBII107, N, M, Š, NdŽ, KŽ kas šaudo (iš lanko ar iš šautuvo), šaulys: Geras iš tavęs strielčius, kad nepataikei! Ds. O kai į dvarą nuvarė, strielčius už durų užstatė… … Dictionary of the Lithuanian Language
